Lietuvos Caritas bendrija, virš 20 metų dirbanti skurdo mažinimo, socialinės atskirties ir socialinio neteisingumo įveikimo srityse, viešai pareiškia:

Konstitucinio teismo nutarimas, kuriuo skelbiama, kad Valstybinė šeimos politikos koncepcija (ir, savo ruožtu, šeimos sampratos kildinimas iš santuokos instituto) neatitinka LR Konstitucijos, yra neatsakingo ir neatsižvelgiančio į ilgalaikius visuomenės poreikius juridinės biurokratijos veikimo pavyzdys.

Tūkstančiai Lietuvos Caritas bendradarbių ir savanorių kasdien darbuojasi, padėdami išgyventi kraštutiniame skurde atsidūrusiems asmenims, globodami bausmes atliekančius nuteistuosius ir buvusius nuteistuosius, iš prostitucijos vergovės ištrūkusias moteris, socialiai apleistus vaikus. Dešimtmečiais sukaupta mūsų darbo patirtis leidžia vienareikšmiškai tvirtinti: efektyviausia skurdo, socialinės atskirties ir visuomenės kriminalizacijos prevencija yra tradicinė, vyro ir moters sudaroma, viešu santuokos įsipareigojimu atsakomybę prisiimanti, savo pareigas atliekanti šeima.

Dėl išskirtinio vaidmens užtikrinant tautos bei pačios valstybės tęstinumą, šeima, kaip ją apibrėžia Valstybinė šeimos politikos koncepcija, neabejotinai turi būti įstatymų leidėjo palaikoma, remiama ir proteguojama vadinamųjų „alternatyvių“ sugyvenimo formų atžvilgiu – bendro gyvenimo nesusituokus, meilužių, paralelinių su šeima „emocinio prieraišumo darinių“ ir t.t. Tai nereiškia, kad ilgalaikių ar trumpalaikių sugyventinių poros ir jose gimusieji vaikai turėtų netekti jų socialinę ekonominę situaciją atitinkančios valstybės globos dalies. Tačiau jų santykio įstatyminis prilyginimas šeimai reikštų teisės degradavimą, pamažu vedantį į visuomenės būseną, kuri pagal vieną žmonijos vystymosi tarpsnių teoriją vadinama promiskuitetu...

Valstybės ir Konstitucinio teismo pareiga – įstatymais ir teisėkūra skatinti pozityvias, ugdančias ir harmonizuojančias visuomenės gyvenimo formas, o ne gaminti teisės aktus, atmetančius amžių patvirtintą tautos moralės ir šeimos etikos paveldą, legitimuojančius griaunantį individualistinį egoizmą.

Visuomenė turi teisę tikėtis ir reikalauti iš Konstitucinio teismo ir visų teisėkūrą vykdančių institucijų, kad jos neužmirštų savo atsakomybės prieš tautos istoriją ir ateitį, o ne aklai pataikautų vienadienei tariamo „modernumo“ konjunktūrai.

Lietuvos Caritas generalinis direktorius kun. Robertas Grigas
Kaunas, 2011 10 10